pradi
 

















 
 
 
 
 Popieiaus Benedikto XVI inia XXII Pasaulins jaunimo dienos proga (2007 m. balandio 1 d., Verb sekmadienis)
 
 



„Kad js vienas kit myltumte, kaip a jus myljau“ (Jn 13, 34)


Brangs jaunuoliai,

XXII Pasaulins jaunimo dienos, vsimos vyskupijose artimiausi Verb sekmadien, proga noriau pasilyti jums apmstyti iuos Jzaus odius: „Kad js vienas kit myltumte, kaip a jus myljau“ (Jn 13, 34).

Ar manoma mylti?

Kiekvienas mogus jauia trokim mylti ir bti mylimas. Taiau kaip sunku mylti, kiek daug klaid bei neskmi pasitaiko mylint! Kai kas net ima abejoti, ar meil apskritai galima. Taiau net jei emociniai trkumai ar jausminiai nusivylimai leidia kilti miniai, jog meil yra utopija, nepasiekiama svajon, – ar reikia dl to pulti nevilt? Ne! Meil yra galima, ir ia savo inia siekiu prisidti prie kiekvieno i js, kurie esate monijos ateitis ir viltis, tikjimo tikra, itikima ir stipria meile – meile, kuri teikia ramyb ir diaugsm, meile, kuri leidia jaustis laisvam vienas kit gerbiant, – atgaivinimo. Tad kartu eikime meils „atradimo“ link apmstydami tris momentus.

Dievas – meils altinis

Pirmasis momentas susijs su tikrosios meils altiniu, kuris yra vienas – Dievas. Šventasis Jonas tai puikiai atskleidia pareikdamas, kad „Dievas yra meil“ (1 Jn 4, 8. 16). Jis nori pasakyti, ne kad Dievas mus myli, bet kad meil yra pati Dievo btis. ia mums viesiausiai apreikiamas meils altinis, kuris yra Trejybs slpinys: trivieniame Dieve tarp Tvo ir Snaus asmen vyksta amini meils mainai, o ta meil yra ne energija ar jausmas, bet asmuo – Šventoji Dvasia.

Kristaus kryius pilnatvikai apreikia Dievo meil

Kaip Dievas–Meil mums apsireikia? Tai antrasis ms kelions momentas. Dievikosios meils aiki pdsak galima aptikti jau krinijoje, taiau pilnatvikai giliausias Dievo slpinys buvo apreiktas su siknijimu, paiam Dievui tapus mogumi. Vis meils esm painome Kristuje, tikrame Dieve ir tikrame moguje. I ties „tikroji Naujojo Testamento naujyb – taip raiau enciklikoje Deus caritas est – yra ne naujos mintys, bet paties Kristaus, suteikianio mintims krauj ir kn – negirdt realum, pavidalas“ (12). Dievikoji meil visikai ir tobulai apreikiama ant kryiaus, kur, pasak Pauliaus, „Dievas mums parod savo meil tuo, kad Kristus numir u mus, kai tebebuvome nusidjliai“ (Rom 5, 8). Tad kiekvienas i ms gali tikrai pasakyti: „Kristus mane pamilo ir atidav save u mane kaip atna“ (plg. Ef 5, 2). Atpirkta jo krauju, n viena mogikoji gyvyb nra nenaudinga ar menkavert, nes visi esame asmenikai jo mylimi karta ir itikima meile, beribe meile. Kryius – kvailyst pasauliui, papiktinimas daugeliui tikinij – yra „Dievo imintis“ visiems tiems, kurie leidiasi palytimi savosios bties gelmje, nes „Dievo kvailyb imintingesn u mones, ir Dievo silpnyb galingesn u mones“ (1 Kor 1, 24–25). Maa to, Nukryiuotasis, po Prisiklimo amiams neiojantis savo kanios ymes, dienos vies ivelka smurtu, kertu ir atmetimu besidangstanias „klastotes“ bei melus Dievo atvilgiu. Kristus yra Dievo avinlis, prisiimantis pasaulio nuodm ir ivarantis neapykant i mogaus irdies. Jo tikroji „revoliucija“ yra meil.

Mylti artim kaip Kristus mus myli

Taip pasiekme treij ms apmstym moment. Kristus ant kryiaus suunka: „Troktu!“ (Jn 19, 28): taip jis apreikia kart trokim mylti ir bti mylimas kiekvieno i ms. Tiktai tada, kai imame suvokti io slpinio gilum bei intensyvum, mums tampa aiki neatidliotina btinyb mylti j taip, „kaip“ jis mus myljo. Tai taip pat reikia pastangas, palaikomam jo meils, prireikus atiduoti savo gyvyb u brolius. Jau Senajame Testamente Dievas yra pasaks: „Mylsi savo artim kaip save pat“ (Kun 19, 18). Taiau Kristaus naujyb yra tai, kad „mylti kaip jis“ reikia mylti visus nedarant skirtumo, skaitant prieus, „iki galo“ (Jn 13, 1).

Kristaus meils liudytojai

Dabar noriau stabtelti ties trimis kasdienio gyvenimo sritimis, kur js, brangs jaunuoliai, ypa esate paaukti rodyti Dievo meil. Pirma sritis – Banyia, ms dvasin eima, kuri sudaro visi Kristaus mokiniai. Prisimindami jo odius: „I to visi pains, kad esate mano mokiniai, jei mylsite vieni kitus“ (Jn 13, 35), savo entuziazmu bei meile gaivinkite parapij, bendruomeni, banytini sjdi ir jaunimo grupi, kurioms priklausote, veikl. Itikimai laikydamiesi prisiimt sipareigojim, rpinkits kito gerove. Nesvyruodami, su diaugsmu atsisakykite kai kuri savo pramog, giedra dvasia prisiimkite btinas aukas, liudykite savo itikim meil Kristui, skelbdami Evangelij tarp savo bendraami.

Rengtis ateiiai

Antra sritis, kurioje esate paaukti ireikti savo meil ir ja augti, yra js rengimasis ateiiai, kuri js laukia. Susiadjusiems Dievas yra parengs meils kupin plan kaip sutuoktiniams ir eimai, todl esmingai svarbu plan atrasti padedant Banyiai, nepasiduodant paplitusiam prietarui, es krikionyb savo sakymais bei draudimais kliudanti diaugtis meile ir ypa trukdanti pilnatvikai patirti laim, kurios vyras ir moteris ieko abipusje meilje. Vyro ir moters meil yra mogikosios eimos itaka, o pora, kuri sudaro vyras ir moteris, pagrsta pirmapradiu Dievo planu (plg. Pr 2, 18–25). Mokytis mylti vienas kit kaip porai yra nuostabus kelias einant kartu, vis dlto reikalaujantis reiklaus parengiamojo laikotarpio. Suadtuvi laikotarpis yra labai svarbus poros statydinimui, tai laukimo bei rengimosi metas, pragyventinas skaisiai veiksmu ir odiu. Tai brandina ms meil, rpest ir dmes kitam, padeda mokytis savitvardos bei ugdytis pagarb kitam. Visa tai yra tikros meils, pirmuiausiai iekanios ne savs patenkinimo ar geros savijautos, poymiai. Bendra malda praykite Viepaties, kad jis saugot bei didint js meil bei apvalyt j nuo bet kokio egoizmo. Nesvyruodami didiadvasikai atsiliepkite Viepaties kvietim, nes krikionikoji santuoka Banyioje yra tikras paaukimas. Kartu, mielos merginos ir mieli vaikinai, bkite pasireng itarti „taip“, kai jis kvieia sekti juo engiant kunigysts ar pavstojo gyvenimo keliu. Js pavyzdys padrsins daug kit js tikrosios laims iekani bendraami.

Kasdien augti meile

Treia i meils iplaukiani sipareigojim sritis yra kasdienis daugialypius santykius apimantis gyvenimas. Galvoje pirmiausia turiu eim, mokykl, darb ir laisvalaik. Brangs jaunuoliai, puoselkite savo talentus ne tik nordami isikovoti visuomenin padt, bet kad padtumte kitiems „augti“. Pltokite savo gebjimus ne tik tam, kad taptumte „pajgesni konkuruoti“ ir „produktyvesni“, bet kad btumte „gailestingosios meils liudytojai“. Su profesiniu pasirengimu vienykite pastangas gyti religini ini, nauding js misijai atsakingai vykdyti. Ypa kvieiu gilintis Banyios socialin mokym, kad jos principai kvpt bei apviest js veikl pasaulyje. Šventoji Dvasia tepamoko jus iradingai taikyti gailestingj meil, itvermingai vykdyti priimtas uduotis ir imtis drsi iniciatyv, kad galtumte prisidti prie „meils civilizacijos“ statydinimo. Meils horizontas tikrai beribis – tai visas pasaulis!

„Idrsti mylti“ sekant ventj pavyzdiu

Brangs jaunuoliai, noriau pakviesti jus „idrsti mylti“, netrokti savo gyvenime nieko, iskyrus stipri ir grai meil, gebani vis egzistencij paversti diugiu savs atidavimo Dievo ir broliams gyvendinimu, sekant Tuo, kuris savo meile visiems laikams nugaljo neapykant ir mirt (plg. Apr 5, 13). Meil yra vienintel jga, stengianti perkeisti mogaus ir visos monijos ird, padarydama, kad santykiai tarp vyr ir moter, tarp turtingj ir varg, tarp kultr ir civilizacij net naud. T liudija ventj, kurie, bdami tikri Dievo draugai, yra ios pirmaprads meils kanalai bei atspindiai, gyvenimas. Pasistenkite geriau juos painti, patikkite save j utarimui ir pamginkite gyventi kaip jie. Apsiribosiu pamindamas Motin Teres, kuri, skubdama atsiliepti giliai j sujaudinus Kristaus ksn: „Troktu!“, m rinkti mirtaniuosius Kalkutos gatvse. Nuo tada jos vienintelis gyvenimo trokimas buvo numalinti Jzaus jauiam meils trokul – ne odiu, bet konkreiais veiksmais, jo subjaurot, meils itrokus veid atpastant didiausi varg i varg veiduose. Palaimintoji Teres praktika gyvendino Viepaties mokym: „Kiek kart tai padarte vienam i it maiausij mano broli, man padarte“ (Mt 25, 40). Ir ios dievikosios meils nuolankios liudytojos inia pasklido po vis pasaul.

Meils paslaptis

Kiekvienam i ms, brangs biiuliai, duota pasiekti tok pat meils laipsn – taiau tiktai atsiremiant btin dievikosios malons pagalb. Tik Viepaties pagalba neleidia mums nupulti nevilt atliktin uduoi miliniko didumo akivaizdoje ir kvepia drsos gyvendinti tai, kas mogui atrodo nesivaizduojama. Ryys su Viepaiu maldoje paenklintas nuolankumo, atmenant, jog esame „nenaudingi tarnai“ (Lk 17, 10). Didioji meils mokykla pirmiausia yra Eucharistija. Reguliariai ir pamaldiai dalyvaudami ventosiose Miiose, ilgiau pasilikdami eucharistinio Jzaus draugijoje adoracijos metu, galime lengviau suvokti kiekvien painim pranokstanios jo meils ilg ir plot, aukt ir gyl (plg. Ef 3, 17–18). Dalijimasis Eucharistijos duona su banytins bendruomens broliais akina „skubiai“, kaip tai padar Mergel Elzbietos atvilgiu, paversti Kristaus meil dosniu tarnavimu broliams.

Pakeliui Sidnj

Ikalbingas iuo atvilgiu yra apatalo Jono paraginimas: „Vaikeliai, nemylkite odiu ar lieuviu, bet darbu ir tiesa. Tuo mes painsime, jog esame i tiesos“ (1 Jn 3, 18–19). Brangs jaunuoliai, kupinas tokios dvasios, kvieiu jus artimiausi Pasaulin jaunimo dien vsti su savo vyskupais savo vyskupijose. Tai bus svarbus etapas pakeliui Sidnjaus susitikim, kurio tema „Kai ant js nuengs Šventoji Dvasia, js gausite jos galybs ir tapsite mano liudytojais“ (Apd 1, 8). Marija, Kristaus ir Banyios Motina, tepadeda jums visur skleisti pasaul pakeitus ksn: „Dievas yra meil!“ Lydiu jus savo malda ir i irdies laiminu.

Vatikanas, 2007 m. sausio 27 d.

BENEDICTUS PP. XVI

„Banyios inios“
katalikai.lt

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi